Nuotolinio darbo teisės: kas jums priklauso dirbant iš namų
Nuotolinis darbas – ne darbdavio malonė, o Darbo kodekse aprašyta darbo organizavimo forma su aiškiomis abiejų pusių teisėmis. Štai svarbiausios nuostatos, kurias verta žinoti kiekvienam dirbančiam (ar norinčiam dirbti) iš namų.
Kas apskritai yra nuotolinis darbas pagal įstatymą
Pagal Darbo kodekso 52 straipsnį nuotolinis darbas – tai darbo forma, kai darbuotojas visą darbo laiką ar jo dalį sutartą darbą reguliariai atlieka ne darbovietėje, o kitoje sutartoje vietoje (dažniausiai – namuose), naudodamasis informacinėmis technologijomis. Nuotolinis darbas skiriamas darbuotojo ir darbdavio susitarimu – jis įforminamas darbo sutartyje arba atskiru susitarimu.
Svarbi taisyklė: atsisakymas dirbti nuotoliniu būdu negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo sutartį ar pakeisti darbo sąlygas.
Kas turi teisę reikalauti nuotolinio darbo
Paprastai darbdavys gali pasiūlymą dirbti nuotoliniu būdu atmesti. Tačiau tam tikrų darbuotojų prašymą darbdavys privalo tenkinti (nebent dėl darbo organizavimo ypatumų tai objektyviai neįmanoma). Teisę reikalauti dirbti nuotoliniu būdu turi:
- nėščios, neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios darbuotojos;
- darbuotojai, auginantys vaiką iki 8 metų;
- vieni auginantys vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų;
- darbuotojai, pateikę sveikatos priežiūros įstaigos išvadą apie sveikatos būklę.
Pateikite darbdaviui rašytinį prašymą, nurodydami aplinkybę (pvz., auginate vaiką iki 8 metų). Darbdavys atsisakyti gali tik dėl objektyvių darbo organizavimo priežasčių – ir atsisakymą turi pagrįsti raštu. Nesutarimą galima ginčyti darbo ginčų komisijoje – tai nemokama.
Darbo priemonės ir išlaidų kompensavimas
Jei dirbdami nuotoliniu būdu patiriate papildomų išlaidų – už darbo priemonių įsigijimą, įsirengimą ar naudojimą (kompiuteris, kėdė, elektra, internetas) – jos privalo būti kompensuotos. Konkretų kompensacijos dydį ir mokėjimo tvarką šalys susitaria darbo sutartyje, susitarime dėl nuotolinio darbo arba tai nustatoma kolektyvinėje sutartyje.
- Kompensacija už darbo priemones nėra „priedas prie algos“ – tai išlaidų atlyginimas, todėl jos verta paprašyti aiškiai ir raštu.
- Jei įrangą duoda darbdavys, jos priežiūra ir remontas – darbdavio rūpestis.
Darbo laikas ir „teisė atsijungti“
- Dirbdami nuotoliniu būdu patys skirstote savo darbo laiką, nebent susitarta kitaip – tačiau bendra darbo laiko norma nesikeičia.
- Viršvalandžiai, darbas naktį ar poilsio dienomis apmokami taip pat, kaip ir dirbant biure.
- Darbdavys negali reikalauti būti pasiekiamam visą parą: poilsio laikas galioja ir namuose.
Sauga, sveikata ir privatumas
- Darbdavys privalo užtikrinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus ir dirbantiems nuotoliniu būdu – supažindinti su rizikos veiksniais ir jų prevencija.
- Nelaimingas atsitikimas darbo funkcijų atlikimo metu namuose taip pat gali būti pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe.
- Darbdavio teisė stebėti darbą neapima sekimo priemonių, pažeidžiančių privatumą: apie bet kokį stebėjimą privaloma informuoti iš anksto.
Jei teisės pažeidžiamos
- Pirmiausia – rašytinis kreipimasis į darbdavį (el. laiškas tinka: liks įrodymas).
- Nemokama konsultacija – Valstybinė darbo inspekcija (VDI), tel. +370 5 213 9772.
- Darbo ginčų komisija prie VDI nagrinėja ginčus nemokamai, sprendimas priimamas per ~1 mėnesį; į ją galima kreiptis per 3 mėnesius nuo pažeidimo.
Prieš atsiliepdami į skelbimą, ypač žadantį „lengvą darbą namuose“, patikrinkite jį mūsų skelbimo patikros įrankiu – netikrų skelbimų yra ir didžiuosiuose portaluose.